Greito Gyvenimo Lti Pokalbiai

„Suniveliavimas ir pasakymas, kad mes visi vienodi, nieko neišsprendžia, tik uždeda tam tikrą raištį ant akių – taip apsimetame, kad esame vienodi ir nieko skirtingo tarp mūsų nėra. Lygių galimybių sudarymo tikslas yra, atpažįstant tam tikrus skirtumus, pašalinti kliūtis, kurios susiformuoja dėl mūsų nuostatų ar panašiai“, – naujame epizode sako teisininkė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Pokalbyje svajojame apie tinkamą aplinką nebūtinai patogioms refleksijoms, kur vietoje klystančių linčiavimo būtų saugu priimti savo klaidas, svarstome apie savaime suprantamumo virsmus laikmečių sandūroje ir iš to kylančias priešpriešas, žmogaus norą ieškoti pateisinimo savo įpročiams ir stereotipinėms nuostatoms bei klausiame, ko reikia, kad padėtume vieni kitiems keistis?

„Vakariečių kultūra yra labai aktyvi. Mes esam darytojai ir kartais pamirštam buvimą – darau, darau, bet pamirštu „esu“. Pasaulyje viskas banguoja, o mes norim visą laiką būti ant bangos. Kartais reikia nusileisti tam, kad ant jos vėl pakiltum“, – naujausiame epizode apie kasdienę nuobodulio ir smalsumo trintį svarsto aktorius, lektorius Andrius Žebrauskas. Tai pokalbis, kuriame labai ryškiai atsiskleidžia pašnekovo indėlis – pasiūlytas tonas, ritmas, net atsinešti dialogo įrankiai šiek tiek keičia įprastus podkasto scenarijus. Ramiai, mąsliai, nebijodami pauzių pagalvojimui ir improvizuotų nukrypimų nuo paruoštuko kalbamės apie nuobodulio baimę, smalsumo jėgą, judesio ir proto bendradarbiavimą, improvizacijos įrankį gyvenime ir svarstome, ką vertingo galima statyti ant smalsumo, atvirumo ir žaismingumo pagrindo.

„Dirgindami save labai primityviais malonumais, mes kenkiam ir aplinkai, ir sau, ir psichikai“, – naujame epizode pastebi metereologas Silvestras Dikčius. Šįkart pokalbyje sklandžiai susipina įvairiausios pašnekovo profesinės ir asmeninės patirtys, aprėpiančios filosofijos studijas, sąmoningumo praktikas, darbą metereologijos srityje, aistrą kelionėms pėsčiomis, domėjimąsi darnaus miesto idėjomis ir polinkį į kardinalius pokyčius. Epizode su Silvestru aptariame klimato krizės komunikaciją ir veikti neskatinančias emocijas joje, amžino malonumo pažadą, atsisakymo naudas, neišvengiamą pokyčių nepatogumą ir staigius, mūsų terpei būdingus šuolius nuo nepritekliaus iki gero gyvenimo ir iki poreikio „apsikarpyti“, sukeliančius natūralų pasipriešinimą.

„Jeigu mano kūnas serga, galiu tikėtis, kad tai vienaip ar kitaip atsilieps mano psichikai. O jeigu mano psichika serga, galiu tikėtis, kad tai atsilieps mano kūnui. Ir atvirkščiai – stiprindamas ir gydydamas savo psichiką, paveiksiu savo somatinį kūną, o gydydamas somatinį kūną, paveiksiu savo psichiką“, – naujausiame podkasto epizode sako šeimos gydytoja, kognityvinės elgesio psichoterapijos terapeutė Justė Latauskienė. Pokalbyje įvairiais pjūviais narstome žmogaus psichikos ir kūno santykį, aptariame, kaip sąveikauja biomedicinos ir psichoterapijos žinios kasdienėje gydytojo praktikoje bei svarstome, kaip atpažinti ir suprasti psichosomatinius simptomus bei įsiklausyti, ką jie mums sako apie susidariusią situaciją.

„Vienintelė išeitis – mūsų pačių inovatyvumo, kūrybingumo, gebėjimo susitarti bendriems projektams stiprinimas. Tai vienintelis būdas žmogui išlikti ir toliau tobulėti, kitų svertų tikriausiai nebus. Mes turime būti patys išradingiausi, geriausi, koordinuoti, laikytis principų, stengtis nemeluoti ir tai turėtų padėti Vakarų civilizacijai dominuoti pasaulyje“, – naujame epizode mintimis dalinasi biologijos mokslų daktaras, laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Pokalbyje mėginame atsargiai žvilgtelti į ateitį ir pasvarstyti, kokias žmogaus funkcijas technologijoms atkurti sunkiausia, kokius įrankius ateičiai kuria racionalaus proto ir vaizduotės sąveika, kaip žmogus gali išlikti stipriu resursu, kuomet vis daugiau mūsų funkcijų perima technologijos, kaip technologijų pažanga veikia visuomenes ir kodėl utopijas keičia distopijos kūrybinėse sferose.

„Kadangi gyvename tokioje išplaukusioje erdvėje – neturime žiniasklaidos, politikos tradicijų (jas kuriame tik dabar), yra labai daug erdvės manipuliacijoms, viešiesiems ryšiams, neprofesionalumui ir apsimetimui, kad laikomasi profesinių standartų. <...> Kai nėra iki galo susitarta dėl bendrų vertybių, sąvokos yra išplaukusios, neapibrėžtos, atsiranda erdvė manipuliacijoms, tada galima imituoti tikrovę, tiesą ir demokratiją, atkartojant to bruožus“, – naujame epizode, svarstydamas apie moralę mūsų viešojoje komunikacijoje, sako žurnalistas Dovydas Pancerovas. Emocijomis žaidžiančių priemonių naudojimas žurnalistikoje, ribinės situacijos kaip įrankis kūrybai ir žurnalisto darbui, išankstinių nuostatų atsisakymas, moralės klausimai komunikacijoje, tiesos paieškos manipuliacijų ir viešųjų ryšių pinklėse – tai tik keletas pokalbyje paliestų temų. Kaip man gana įprasta, kartais nuvedu pokalbį į abstraktesnes lankas, o pašnekovas šįkart puikiai išlaviruoja ne tik pamąstydamas plačiau, bet ir nuleisdamas klaus

„Mes gyvename dualiame pasaulyje – yra naktis ir yra diena, yra balta ir yra juoda, yra šilta ir yra šalta. Mes nesuprasime, kas yra gėris, nesupratę, kas yra blogis. Nesuprasime, kas yra džiaugsmas, jei atsisakysime skausmo. Neįmanoma patirti džiaugsmo, nepatiriant skausmo. Galima apsimesti, kad nejauti skausmo, ką mes ir darome, bet, mano galva, tai – ne kelias. Kelias yra išmokti eiti per visa tai 100% ir kai skauda, gyventi tame skausme, išskaudėti, išsibliauti, išsipykti, susirinkti ir eiti toliau“, – naujausiame epizodes svarsto aktorė, viešo kalbėjimo mokytoja Adrija Čepaitė. Kartu su pašnekove stebime žmogaus baimę atsisukti į save, norą iš gyvenimo eliminuoti skausmą ir ieškome neraminančių atsakymų kūne, kur pasak Adrijos, slepiasi tiesa. Kūne gyvename kasdien, bet ar esame kartu su juo, ar jaučiame ir pažįstame jo reakcijas į mūsų pasirinkimus? Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas NAUJIENA! Pokalbiai jau ir kišeninių knygų rinkiniuose

„Aš nesitikiu pakeisti visuomenės, pasaulio ar atlikti kažkokią misiją. Manau, kad tiek mano, tiek kiekvieno žmogaus misija turėtų būti nukreipta į jį patį – į jo paties gyvenimo realizavimą, laiką, kurį čia praleidžia, kad jis nebūtų tuščias, beprasmis. Tai skamba gana egoistiškai, bet iš tiesų, iš tokių išspręstų, asmeniškai gražiai nugyventų mūsų gyvenimų susideda tas visas gerasis paveikslas“, – naujame epizode svarsto žinomas fotografas, tapytojas, muzikantas Algis Kriščiūnas. Sodriame ir ypač šviesiame pokalbyje pažvelgiame į sudėtingus egzistencinius klausimus kiek paprasčiau, su šypsena – nebūtinai tik filosofinės įžvalgos, bet ir čeburėkai su alumi ar paprasti malonumai gali būti prasmingi, jei padeda gyventi geriau. Susikurti laimingą gyvenimą – kiekvieno atsakomybė ne tik prieš save, bet ir prieš kitus, nes džiaugdamiesi savo gyvenimu ir pasirinkimais, prisidedame ir prie bendros šviesos. Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas NAUJ

„Sako, kad karo žiaurumas ir tai, kaip jis vyksta, priklauso nuo kultūrinio visuomenės lygmens. Šis paaiškinimas nėra iki galo reikšmingas, nes net ir labai kultūringos visuomenės gali kariauti labai žiaurius karus“, – kalbėdamas apie tai, kaip karas reiškiasi skirtinguose kontekstuose, pamini Kęstutis Kilinskas, Vilniaus Universiteto istorijos dėstytojas, tyrinėjantis karo įtakas. Pokalbyje žiūrime į karą, kaip į visais laikais egzistavusią žmonių tarpusavio santykių formą. Su Kęstučiu svarstome apie šio proceso refleksijos poreikį visuomenėje,  gajų karo romantizavimą ir legitimavimą, jo galią naikinti tai, kas galėtų būti sukurta ateityje bei klausiame, kaip kinta žmogaus vaidmuo karinio konflikto procese? Nepamiršk, podkastas ir jo auginantys pokalbiai yra visiškai nepriklausomi ir jau 3 metus gyvi tik klausytojų bei rėmėjų dėka. Jei tik gali, prisidėk prie podkasto gyvavimo – taip pateksi į slaptą podkasto draugų grupę ir gausi epizodus anksčiau nei kiti --> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir monta

„Nieko nedaryti ir leisti viskam būti taip, kaip turėtų būti, šiuolaikiniam civilizuotam žmogui yra labai sudėtinga, nes jis atseit labai daug žino ir nori viską pakeisti, nors iš tiesų jis žino labai ribotai – net apie save jis beveik nieko nežino“, – kalbėdamas apie begalinį žmogaus pasitikėjimą savo žiniomis ir nenumaldomą norą visur kišti nagus, sako Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytojas Ričardas Jankauskas.  Ypač tirštame ir energingame pokalbyje su pašnekovu kritiškai žiūrime į vis siaurėjantį mokyklų bei universitetų vykdomą švietimą, kuris augina darbuotojus, o ne visapusiškai brandžius, laimingus žmones. Taip pat apžvelgiame įmanomus, bet sudėtingus senų sistemų griovimo reikalaujančius pokyčius, kurie galėtų kurti kitokią – atvirą, klaidas bei nežinojimą priimančią – visuomenę.

„Į tą pačią situaciją galime reaguoti skirtingai, priklausomai nuo to, kaip mūsų smegenys keičiasi, pripranta ir adaptuojasi. Tuo, iš esmės, yra pagrįsta visa psichoterapija. Mes situacijų nepakeičiame – realybė lieka tokia pati. Tačiau pakeičiame tai, kaip į jas reaguojame. Pradžioje reakcija yra sąmoningas vieno ar kito elgesio modelio pasirinkimas, bet galiausiai tai tampa įpročiu, kuris atsiranda būtent persitvarkius smegenų tinklams, kai informacija „suvaikšto“ šiek tiek kitaip. Tokiu būdu mūsų reakcija, net ir emociniame lygyje, pasikeičia“, – kalbėdama apie nuolatinį smegenų gebėjimą kisti, naujame pokalbyje sako VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė. Nepamiršk, podkastas ir jo auginatys pokalbiai yra visiškai nepriklausomi ir gyvi tik klausytojų bei rėmėjų dėka. Jei tik gali, prisidėk prie podkasto gyvavimo – taip pateksi į slaptą podkasto draugų grupę ir gausi epizodus anksčiau nei kiti --> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė K

„Be to, kad skausmas keičia mano santykį su mano kūnu, jis taip pat keičia mano santykį su manimi, mano paties mintimis, keičia mano santykį su kitais žmonėmis ir su visu pasauliu. Tai yra keturi būdai, kaip lėtinis skausmas mus dehumanizuoja, bet tuo pačiu jis turi savybę reikalauti atkurti šiuos keturis fundamentalius ryšius, perkurti juos“, – naujame epizode pastebi Kiniškojo Honkongo universiteto filosofijos profesorius Saulius Geniušas, tyrinėjantis skausmo patirtį iš fenomenologinės perspektyvos. Paradoksalu, tačiau pokalbis tokia tema buvo ypač malonus. Gal dėl to, kad pagaliau susitinkame gyvai studijoje, gal dėl to, kad vasaros pradžia mus tikrai lepina, galiausiai – gal ir dėl to, kad pokalbis su profesoriumi, tyrinėjančiu šią retai filosofijos rėmuose liečiamą temą, padeda ramiai, konstruktyviai ir atidžiai prie jos prieiti. Nekaišiojame pirštų į sopulius, tačiau iš šalies žvelgdami į vaizdžius pašnekovo pavyzdžius, skvarbiai klausiame, ką reiškia patirti skausmą? Kuo šis potyris skiriasi nuo fizi

„Aš taip bijojau būti savim, parodyti, koks iš tiesų esu purvinas ar netikslus, kad viską taisiau. Tuomet niekad nežinai, koks geras iš tikrųjų esi, nes viskas sutaisyta, tobula. Pirmą kartą gyvenime imu sau atleisti – pripažinti, kad klystu, kad senstu ir leidžiu tam būti. Nenoriu būti klaidų maišas, aš jas taisau kiekvieną dieną labai sunkiai dirbdamas, bet tuo pat metu leidžiu sau būti toks, koks esu. Tobulėkim, aukim, senkim, tegu viskas vyksta taip, kaip turi vykti, o ne imituokim tobulumą, nes iš čia kyla įtampa“, – naujame epizode, retrospektyviai žvelgdamas į kintančias karjeros trajektorijas ir vidinius virsmus, svarsto muzikos kūrėjas Tautvydas Gaudėšius-FC Baseball. Šįkart ypač šviesiai, savikritiškai, bet tuo pačiu ir atlaidžiai apie visokią savo gyvenimų realybę, kurią priėmę, pametame dalį spaudžiančio sunkumo ir galbūt norą viską pabaigti. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzik

„Mes susikuriame iliuziją, kad gyvenant laisvoje, demokratiškoje šalyje kritinis mąstymas yra mūsų laisvė. Tačiau jo labai trūksta. Mūsų vartojimo įpročius, pasitelkdamas marketingą, sukuria gamintojas. Jis labai aiškiai sudėlioja žinutę, ką, kodėl ir kiek turime pirkti,“ – naujame pokalbyje svarsto visuomenininkas, įvairių atsakingo vartojimo, tvarumo iniciatyvų autorius Giedrius Bučas. Pokalbyje drąsiai atrišame šiukšlių maišus, kad pasižiūrėtume į kasdienius savo vartojimo įpročius ir taip mūsų vertinamą laisvę, kuri ne visuomet yra mūsų rankose. Svarstome, kodėl radikalūs pasirinkimai, siekiant kurti tvaresnį gyvenimo būdą, visgi nėra išeitis ir kas atsakingi už situaciją, kurioje esame – vartotojai ar verslai, siūlantys perteklinę pasiūlą? Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Domo Strupinsko kūrinys „Motive“ Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fo

„Didmiestis negali gyventi santarvėje ir taikoje. Didmiestis yra nuolat kunkuliuojantis skirtumų ir įvairovės darinys. Skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, kuriuos jie bando suderinti, būdami suspausti vienoje erdvėje, ir tuo pačiu atsiriboti vienas nuo kito ne tvoromis, o gal žvilgsniu, veiklomis,“ – naujame pokalbyje apie miestą ir natūraliai chaotiškus bei nerimastingus jo procesus svarsto sociologė, miesto bei graffiti subkultūros tyrėja ir stebėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė. Pokalbyje, prisimindamos 90-ųjų kiemų kultūrą ir šlaistymosi metodą susipažinimui su pasauliu, kuris dabar bemaž persikėlė į virtualias socialines erdves, su Veronika klaidžiojam po nuolat kintantį, įvairų miestą, kurio gyvybei palaikyti reikia pačių skirtingiausių jo gyventojų – tyrinėjančių vaikų, grafitiorų, sterilumo gerbėjų, paauglių, senjorų... Tik ar visos šios grupės jaučiasi priimtos ir laukiamos, ar visiems mums atsiranda vietos mūsų miestuose? Taip pat svarstom, kokios galimos miestų sterilėjimo pasekmės ir a

Susidūrus su mums nauja, nepažįstama grupe, mūsų pačių bendravimo patirtis turėtų būti svarbiausia, o išorinė informacija – antraeilis dalykas, sako Vilniaus universiteto psichologijos dėstytojas Kęstutis Dragūnevičius naujame epizode kalbėdamas apie instinktyvų žmogaus polinkį formuoti grupes, jų tarpusavio ryšius bei stereotipų formavimosi procesą aptikus dar nepažįstamą grupę. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Gintės Preisaitės aka Baraboro kūrinys 'See Ya' Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir Žygimantas Skvarčevskis Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

„Tolerancija iš tavęs reikalauja labai daug pastangų ir tai yra toks pats valios aktas, kaip ir bet kuris drąsos ir ryžto reikalaujantis veiksmas“, – naujame epizode svarsto apžvalgininkas, filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Tai pokalbis apie dialogą, prie kurio problemiškumo priartėjame, norėdami kartu pasvarstyti, koks jis geba priartinti labai nutolusias puses ar išjudinti jų mąstymą bei koks vaidmuo čia tenka taip plačiai linksniuojamai, bet į realybę nebūtinai įžengiančiai tolerancijai. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – kompozitorės Monikaze kūrinys „Manta“ fleitai ir elektronikai, fleitos partiją atlieka Giedrius Gelgotas Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir Žygimantas Skvarčevskis Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis START FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15m

„Galvoju, kad blogi dalykai pasaulyje nevyksta, yra tik patirtys, kurios moko – kas skauda, kas neskauda, kas teikia džiaugsmą, o kas – liūdesį. Man atrodo, svarbu kalbėti ir apie tokias patirtis, kurios sukelia beprotiškai daug skausmo, traumų, kad tai nesikartotų“, – naujame epizode apie žmogų sukrečiančias kritines patirtis svarsto aktorius, režisierius Paulius Markevičius. Aktorius savo kasdienėje veikloje gauna neįkainojamą raktą į tokias patirtis, būsenas, situacijas, į kurias jo paties gyvenimas gal niekad ir nenuves. Po tokias svetimas, bet priartėjusias patirtis su Paulium ir paklaidžiojame. Kaip perimti savo moralei prieštaraujančias vertybes ir jas sau įteigti? Kaip mūsų kasdienį pasaulį mato žmogus, grįžęs iš karo, kuriame vienintelis svarbus dėmuo yra gyvybė? Kaip pasitreniruoti mirtį?  Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Twenty Fingers Duo, kompozitorius – Julius Aglinska

„Žmogus yra laisvas – judėti į priekį, atgal, stovėti vietoje, rinktis ir lygiai taip pat nesirinkti. Mes laisvi viskam – kažkam pozityvaus ir kažkam destruktyvaus“, – naujame epizode pasirinkimo laisvės ir atsakomybės klausimą plėtoja vienas iš egzistencinės psichoterpijos pradininkų Lietuvoje, profesorius Rimantas Kočiūnas. Prieš pokalbį buvau rami, kad su šiuo pašnekovu tikrai galėsim nerti tiek giliai, kiek tik smalsios mintys ir klausimai mus ves. Neklydau. Kartu svarstom, kur yra žmogaus laisvės ribos ir ar galima jas plėsti? Kodėl sunku prisiimti atsakomybę už savo laisvę, gyvenimą ir pasirinkimus? Kokia laisvė įmanoma nulemtuose negatyviuose scenarijuose? Galiausiai paliečiam bene labiausiai žmogų neraminantį klausimą – kiek galime keisti savo gyvenimą, o kiek jau yra nulemta? Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Pijus Džiugas Meižis Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos

„Laisvė man yra veržtis iš vidinių normų gniaužtų, savęs pačios tildymo. Tiesiog pakelti galvą ir jos nebenuleisti,“ – kalbėdama apie pastangas „atmokyti“ save primestų stereotipų, normų ir konstruktų, naujame pokalbyje sako šiuolaikinė pasakotoja Milda Varnauskaitė. Ugningame mūsų dialoge kvestionuojam maksimalizmo ir didingų rezultatų vertę bei aklą jų siekį, pamėginam iškonstruoti vešintį viešo atviravimo poreikį ir netikėtai žvilgtelim į mažųjų ar užkulisinių, bet ne mažiau svarbių istorijų vietą didžiąjame istoriniame kontekste. Be to, atsispyrę nuo bebalsių undinėlių ir prakeiktų Kasandrų, su Milda kalbamės apie nutildytą moters figūrą, kuri, rodos, išnirusi iš senų laikų ir bobučių pasakojimų, šiuolaikiniame pasaulyje dar vis neretai pančiojama ir tildoma kultūrinių ir socialinių įpročių ir tų pačių stereotipų. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Migloko Podkasto kūrimą dalinai